Pasigailesit neperskaite IKI ASARU!!!! Nuostabus rugsejo vakaras, maždaug 6 valanda vakaro. Atsibudau, nes mano šuo laižė man veidą ir po truputėlį inkštė. Išvakarėse buvau audringame baliuje, kur buvo vartojami gyvybei pavojingi alkoholio kiekiai.Atsimerkiau. Šuo tęsė savo užsiėmimą. Jaučiausi lengvai pagiringas.
Lengvos pagirios pasireiškė daliniu mano kūno paralyžiumi. Tai yra, manęs visiškai neklausė dešinė ranka ir tos pačios pusės koja. Ir dar aš apkurtau ir nustojau matyt kairiąja akimi. Jei šiuo momentu būčiau norėjęs ką nors pasakyti, geriausiu atveju gautųsi kažkas panašaus į:
- Aaaa… uuu… ggg…
Iš šuns akių supratau, kad jei per artimiausias penkias minutes jis nebus išvestas į lauką, iš mano burnos sklindantis pagirių tvaikas bus sustiprintas šuns šūdo smarve.
Užsimečiau džinsinę striukę (vėliau ji labai pasitarnaus) ir išvirtau į gatvę. Buvo sekmadienis.
Jūs kada nors bandėte vaikščioti, kai absoliučiai nevaldote vienos rankos ir kojos? Vis dėlto sugebėjau atšliaužti iki kioskelio. Judesiais parodžiau, kad man reikia poros butelių alaus. Pirmas butelys buvo „sunaikintas“ akimirksniu.
O gyvenimas po truputį pradėjo gerėt… Todėl buvo nuspręsta pasivaikščiojimą pratęsti Botanikos sode. Tai maždaug dvidešimt minučių kelio.
Ir štai, pagaliau aš vietoje: šunys, žmonės, ramus vakaras, šilta… Bandžiau susirast nuošalų kampelį, kur galėčiau ramiai išgert alų, o mano šuo galėtų iki valiai išsilakstyti. Deja, sekmadienio vakarą Botanikos sode to padaryti, praktiškai, neįmanoma.
Sunku pasakyti, ar nuo alaus, ar tai nuo vakarykščio baliuko,tačiau mano organizmą pasiekė pirmoji banga. Žmonės, jus kada nors yra pervažiavęs buldozeris? Jis užvažiavo man ant galvos ir lėtai pradėjo slinkti kojų link. Tai, ką stūmė buldozeris, galėjo įšeiti tik per vieną vietą, ir tai buvo mano subinė. Akimirksniu išpylė šaltas prakaitas. Mano subinė paklausė manęs:
- Klausyk, brolau, gal – pašikam?
Tačiau tuo momentu banga atslūgo ir išnyko visai. Na, net kvailiui būtų aišku, kad reiktų ramiai slinkt link namų. Bet iš kitos pusės – viskas baigėsi laimingai, gyvenimas vėl tapo nuostabus.
Todėl aš atsirėmiau į medį ir užsirūkiau.
Antroji banga atskriejo tarsi uraganas. Ji suspaudė mano organizmą aštriai ir galingai, viską iš jo išspausti bandydama vienu ypu. Aš, lygtai, net kriuktelėjau. Jau antrą kartą šį vakarą kūną išpylė šaltas prakaitas. Aš užsimaniau ne šiaip sau pašikti, ne. Supratau, kad dabar privalau arba pašikt arba pirštu užsikišt subinę. Tačiau ir antroji banga palengva atsitraukė.
Vėl ramiai užsirūkiau… Šuo kuo ramiausiai graužė medžio šaką, man buvo gera. Smegenys pradėjo siųsti neramius signalus: o ar ne geriau būtų eiti namo? Tačiau butelis alaus, cigaretės, ramus ir šiltas vakaras šią mintį nustūmė toli toli. Po truputį pradėjau valdyti nutirpusį kūną, pradėjau girdėt abejomis ausimis…
Trečioji banga atūžė tarsi cunamis.
Mano subinė jau nieko neklausinėjo, ji, paprasčiausia, rėkė:
- O štai dabar, vaikine, aš tiesiog šiksiu!
Ji ne klausė, ji tvirtai žadėjo.
Man iš orbitų iššoko akys, o liežuvis, rodos, išsprūdo iš burnos ir karojo lyg šlapias skuduras.
Titaniškomis pastangomis užspaudęs savo „pusrutulius“ ir smarkiai suglaudęs kelėnus, supratau, kad man liko „maksimum“ dvi – trys minutės, ilgiau išlaikyt nesugebėsiu. Prisegęs šuniui pavadėlį, puoliau, kur akys veda. Žmonės, ar jūs kada nors bėgote su stipriai suspaustais „pusrutuliais“ ir suglaustais keliais? O aš bėgau ir paskui save tempiau šunį.
Nubėgęs apie trisdešimt metrų, supratau, kad tai klaidinga kryptis ir ten priteršti aš negalėsiu. Todėl žaibiškai apsisukau ir jau nulėkiau priešinga kryptimi. Orientuotis trukdė TAI, kas bandė išsiveržt iš mano vidaus. Kažkokiu momentu užmečiau akį į paskui mane oru lekiantį šunį ir jo akyse išskaičiau tik vieną klausymą:
- Šeimininke, tau ką – kiaušius uždegė, kad taip lakstyt pradėjai?!
Spaudimas subinėje pasiekė kritinius parametrus.
Man jau viskas buvo iki lemputės. Buvau pasiruošęs sėsti ir pašikt ten, kur stovėjau. Tačiau tai atlikti trukdė išsiauklėjimas. Prie kūno prilipo marškinėliai.
Pradėjau silpti. Tiesiog mačiau, kaip mano subinė žiojasi. Sąmonė mane apleido, liko tik laukiniai instinktai. Ir – o, stebūklas! Nedidelė laukymė, apaugusi krūmais, saugančiais nuo pašalinių žvilgsnių! Kaip greit nusimoviau kelnes… Nusimečiau jas drąsiai,nei dėl nieko nesijaudindamas. Mano viduriai buvo nerealiai suskystėję.
Tikriausia žinote, kad šuns uoslė gal šimtą kartų jautresnė, nei žmogaus. Mano šuo keistai pakreipė nosį ir tvirtu žingsniu pasuko link mano užpakalio. Tačiau, porą kartų gavęs per nosį, suprato, kad jo sprendimas buvo ne visai teisingas.
- Oi, o kas čia pas mus toks gražutis…
Aš vos „neapšalau“. Dargi vos neleptelėjau, kad tas „gražutis“ – tai aš.
Tiesiai link mano šikimo vietos, vedina prancūzų buldogu, artėjo nuostabi moteriška būtybė.
Man liko tik du variantai.
Pirmas. Per porą sekundžių nusivalyt užpakalį, užsisegti kelnes ir pasirodyti visu savo gražumu. Tačiau mano subinė signalizavo, kad procesas tikrai dar ne galutinėje stadijoje.
Antras. Ir toliau likti esamoje padėtyje. Vaidinti, kad, paprasčiausia, pritūpiau pailsėti.
Išsirinkau antrąjį variantą. Tiksliu judesiu sau ant kojų užsimečiau striukę ir taip likau tupėt!
- Jūsų šuo berniukas ar mergaitė, o tai aš akinius namuos palikau, nelabai matau, - artėdama link manęs paaiškino gražuolė.
- Beeerniuuuukas, - išspaudžiau. Savo subinės kontroliuoti negalėjau, o kaip tik dabar mes gyvenom absoliučiai skirtingus gyvenimus.
Rašau šias eilutes ir verkiu. Kaip sunku šikt šalia gražios mergičkos ir vaidint, kad tik šiaip, pailsėt pritūpei.
Mano šuo linksmai laksto su buldogu, vardu Musia. Na, kaipgi galima buldogams duot tokius vardus?!
- Oi, o jūs žinote, mes neseniai čia atsikraustėme ir mes neturime draugų, - iščiūlbėjo mergina.
Palauk, tuoj išsišiksiu ir tapsiu tavo artimu draugu, šmėkštelėjo mintis.
- Kas tie meeees, - blyn, mano subinė tuoj viska sugadins.
- Taigi mes, aš ir Musia, - krykštavo panelė.
Man nutirpo kojos. Kalbėjomės jau dešimt minučių. Būtų gerai, kad ji nesijudintų, kitaip iškart pamatys mano nuogą užpakalį ir tai, kas po juo. O ten buvo ką pažiūrėti. Viso pokalbio metu jaučiau, kaip iš subinės,nors ir nedidelėmis porcijomis, tačiau nuolat, varvėjo šūdai.
- Oi, o jūs į parodas vaikštote?, - pramurkė tas baltas angelas.
- Vaaaaikštom, - išstenėjau.
- Oi, kaip įdomu, papasakokite!, - nekaltai mirksėdama čiulbėjo gražuolė.
Py..diec, tiesiog py…diec! Aš šiku šalia simpatiškos merginos ir ji dar prašo papasakot, kaip mes vaikštom į parodas.
- Na, mes, šitą, Ukrainos čempioooonai, - dar pora tokių garselių ir ji pagalvos, kad man bloga. O man iš tikrųjų buvo nelabai gera. Bendraujame jau dvidešimt minučių. Ji čiauška apie Musios auklėjimą, o aš po truputį šiku.
Kojos nutirpo galutinai. Vieną koją pabandžiau iškišt į priekį, tačiau greit atsisakiau šios idėjos, nes vos neatsisėdau į savo šūdą. Būtų pats laikas viską baigt, tačiau kaip? Pasakyt, kad aš jau nusišikau ir dabar noriu nusivalyt užpakalį, o po to mes galėsim pratęst pokalbį? Ne, šis variantas atkrenta.
- Aš Andžela, o koks jūsų vardas? – paklausė mergina.
Tu man dar ranką pasisveikinimui ištiesk.
- Saaaaša, - šakės, mano subinė galutinai nusprendė sugadint visą idiliją.
- Aš štai vaikštinėju rytais nuo dešimtos, o vakare nuo septynių valandų. Žiūrėkit, kaip mūsų šuneliai gražiai tarpusavy žaidžia, užsirašykit mano telefoną, galėsim kartu vaikščioti! – „pasidavė“ angeliukas.
Jei rimtai, tai labai norėjosi ją ir jos Musia pasiųst ant trijų raidžių. Tačiau iš striukės išsitraukiau popieriaus lapelį ir sąžiningai užsirašinėjau jos telefoną. Py…siec, šikdamas „nukabinau“ paną. Hu-hu-hu. Tačiau tada juokai man jau nerūpėjo…
Mano subinė išleido tokį bjaurų garsą, kad net neįmanoma aprašyti. Tai buvo kažkas panašaus į drėgną, pertraukiamą ir šaižų perdimą, kuriam antrino krintantis – čiurlenantis šūdo garsas. Šiuos garsus pabandžiau sušvelninti mandagiu kostelėjimu. Galbūt mergina nieko ir nesuprato, tačiau Musia tiksliai nustatė garsų šaltinį. Musia ristele pasileido link manęs. O mano šuo, padla, ramiai sau gulėjo ir griaužė kažkokį pagalį.
Galvoj buvo tik viena mintis: kaip nuvyti Musią. Jei dar priartės, būtinai užuos subtilų mano išmatų kvapą. Ir tada Musia tikrai nuspręs sužinoti tikslią kvapų kilmę. Subinė vėl išleido garsą, tačiau aš jau nieko nedariau – tiesiog sėdėjau, klausiausi merginos čiauškėjimo ir buvau pasiryžęs pasitikti savo graudų likimą.
Musia, atsargiai praėjusi šalia manęs, pasuko tiesiai link mano užpakalio. Nežinau, ką ji ten darė, tik šalia subinės jutau jos karštą alsavimą. Vos nepravirkau. Tačiau Musia tuo neapsiribojo. Ji pradėjo laižyti mano užpakalį, o jei tiksliau – pačią analinę angą. Šmėkštelėjo mintis: jei Musia laižo mano subinę, reiškia, mažiausia iki pusės ji įsibridusi į mano šūdus. Pabandžiau įsivaizduoti, kaip atrodys Musia, kai baigs laižyti mano subinę. „Apšalau“ galutinai.
Šuns šeimininkė ir toliau čiulbėjo apie šunų auklėjimo ir šėrimo problemas, Musia ir toliau laižė mano subinę. Aš, paprasčiausia, užsirūkiau ir pravirkau…
Tačiau šiuo momentu šiai dangiškąjai idilijai atėjo galas. Ketvirtoji šūdų išsiveržimo banga priminė pasaulio pabaigą.
Nebekontroliavau nei savęs, nei savo subinės. Net nebandžiau šiai bangai priešintis. Pajutau, tarsi šiuo momentu iš manęs išsiveržė kokie du kilogramai šūdų. Musia keistai krenkštelėjo ir nutilo. Aš jau net nebeprakaitavau, paprasčiausia, tik laukiau.
- Musia, Musia, mergaite, ateik pas mane…, - sunerimo šeimininkė.
O anksčiau, padla, šuns pašaukti negalėjai? – dingtelėjo mintis.
Kai pamačiau Musią, supratau, kad tai, ko aš bijojau anksčiau, tebuvo vaikiški žaisliukai.
Nuolat kliūdama už šakų ir pagalių, Musia judėjo keistais zigzagais. Tuo pačiu ji keistai,kažkaip drėgnai kosėjo ir inkštė. Kai ji atsidūrė šalia manęs, „ach..jelinau“ galutinai. Musią apšikau nuo galvos iki kojų. Apšikau viską: akis, ausis, burną, nosį ir , apskritai, visą kūną. Tai buvo didelis šūdo gabalas buldogo kojomis…
Jūsų šuo buvo baltas? Tai štai, dabar jis rudas. Namuose pamiršote akinius? Ką tokiu atveju jūs darote?
Teisingai, tam, kad apžiūrėti jūsų augintinio keistus pokyčius, jūs jį paimsite ant rankų. Musios šeimininkė taip ir padarė…
Ką dar galėčiau pridurt? Iki šio momento Andžela buvo „kliova“ mergička…
tarkim , as vaziuoju 2 juosta didesniu greiciu, nei juda pirmoj eilej esantys auto, staiga is pirmos juostos islenda auto ir uzkerta man kelia, as stabdau ir atsitrenkiu i jo gala. Imanoma irodyt kad nesu kaltas be registratoriaus ? :)
Zinau ne viena atveji, kai kaltas liko priekinis, tam yra ekspertizes. Gyvenime tavo situacijos nelabai isivaizduoju, nebent su puponautais zaidi vaziuodamas, tiesiai subinen neivaziuosi, kalsi skersai jam.
Niekad nekalsi i subine tiesiai tokiu atveju, nebent.... skaityk auksciau
Ekspertize nustato, kad smugis soninis, paskutinis atvejis buvo pries menesi Geleziake. Negalvokit, kad visi aplink tokie ziopli ir nieko nemato. As isvis neisivaizduoju tokio atvejo, ant kiek reikia uzsizaisti, kad taip sugrybauti, beje jei jau jis issilygino ir vaziuoja tiesiai, tai dar idomu ar registratorius padetu :)))
http://www.youtube.com/watch?v=nstNIhpbHso
Čia aišku padaryta specialiai, bet jei ne registratorius, tai nieko neįrodytum. Mašina pilnai išsitiesinus. Kol susivoktum, tai liudininkai išsivaikščiotų. Jis sakytų kad šuo ar vaikas išbėgo ant kelio, teko staigiai stabdyti, o tu nesilaikei atstumo, todėl ir įkalei. KALTAS. Vat tokiais atvejais pasidaro aišku, koks puikus daiktas yra registratorius. Tegul ir ne tas už 600-800 litų. Tokiems atvejams užtektų ir už 50 litų. Nors yra situacijų, kad tik nufilmuoti (užfiksuoti) numeriai gali išgelbėti nuo didelių nuostolių, o to pigus registratorius nepadarys.
Su tokiais uzkisimais, tai isvis nera ko parintis. Nereikia visko piesti juodom spalvom, netgi siuo atveju sakyciau zioplokas tas vairuotojas, ten net greicio nebuvo.
P.S. Beje registratorius tikrai ne tam buvo kurtas, o tik pritaikytas, nes taip mastant, tai ir kompas sukurtas zaidimams buvo :)))) Panasia fignia turejau pries 22 metus, netgi dar mazesne uz dabertinius registratorius, aisku like pribumbasai podidziai ir nepaveziosi masinoje :)
Branco> na puponautais nezaidziu, tiesa pasakius nei vieno neturiu , ir neturejau , net rankose nelietes ir nemates kaip jie atrodo...
Tiesiog , buvo toks atvejis, kad greicio skirtumas nemazas susidare tarp pirmoj juostoj judanciu paskui, del kazkokiu priezasciu letai judanti auto, ir antros juostos auto. IR pries nosi staigiai inere "pirmaeilis" be posukiu be nieko.. Gaunasi , labai graziai tiesiai subinen.. LAimej nemiegu prie vairo.. bet nedaug truko "buckiui" .... tai nervams jau nurimus susimasciau - ar gali taip ar anaip , o gal senstu kad filosofines mintys kyla :D
na ir dekui issakiusiems mintis - visgi vilties yra :)
Nerka, apie ka ir buvo kalbeta, nemiegok ir neivaziuosi, kuo didesnis greicio skirtumas, tuo didesne tikimybe ipliekti i sona, kuo mazesnis skirtumas - sustabdyti.
P.S. Kadangi blevyzgu tema, tai pratesiu minti apie puponautus :))) Kai mazas buvau, tai pats zaisdavau, dabar duodu moterims pazaisti :)))) Placiau ta tema, kaip ir kitos pasaulio, bei LT aktualijos yra smulkiai isnagrinetos Skoda chate, Skype :) Ten praktiskai visi eGzpertai siuo klausimu, o Kliovas, tai jau ir guru :)))
Čia gal Vyktaras nusipirka. Jis dažnai autostrada važinėja, bo kitu keliu nelabai išais pavažiuoti. Ir tai da reik veizėti, kad kokia Brisiaus nebūt prišikta ant kelia, bo dar karterį pramuši.
a kas brundzai?
Egi, kad vietom ir autostrada provezuota kaip zvyrkelis... :) nespejam remontuot, tiksliau nieks neskiria tiek pigino, kad daugiau padaryt :)
ne lietuviai cia jas perka, ir ne lietuvoj bus eksploatuojamos, taigi manau lietuvisku gatviu ir nepamatys :) bulviu maisas vietoj keleivio gal ir tilptu :D seip tai paciam vairuotojui ten yra reikalu i ja ilipti :D
Gerai, kad tik nuotrauką, o ne video kaip Oizio bando ta 420 km/h pasiekti :D baigtusi po to kaip Tanagros darbuotojui su Snoro Spyker. Kai pervarinedamas is vieno dirbtuviu cecho i kita sugebejo sudauzyti automobili :D :D :D
Vilniuje, Olimpiečių gatvėje, netoli buvusių sporto rūmų pastebėtas greičiausias pasaulyje kabrioletas su lietuviškais vardiniais numeriais – „Bugatti Veyron Grand Sport Vitesse“.
galite mane pasveikinti, isigijau pirmaji savo gipsa :)
1997 Skoda Octavia 1,9tdi SLX 66kW nuo 2008.04
kokia proga ? :D
Nu toks cia ir sveikinimas- kas rupinsis musu skodom? :D jo, kokia proga? :)
юзербары для форумов
skilo padikauliai 2,tai chirurgas, kad greiciau viskas sugytu ir israse gipso proceduras, pusasis ant kojos nukrito:)
1997 Skoda Octavia 1,9tdi SLX 66kW nuo 2008.04
ranku nesugipsavo gi, vaikscioti galiu:), o skodos mazai genda....
1997 Skoda Octavia 1,9tdi SLX 66kW nuo 2008.04
A kas man tepalus pakeis kita savaite?????
Ex: Škoda Octavia '99 66kW
branco, tau iskirtines teises tepalu keitimams, juk brangiausia uz tai moki ir su ramentais budamas tau juos keisiu :))))))))))))
1997 Skoda Octavia 1,9tdi SLX 66kW nuo 2008.04
"Bezabrazija" siandien Geleziniam per pati rytini pika sukelem :))))
Ex: Škoda Octavia '99 66kW
Bl, kiek tu gali dauzyt ta savo drapana... :)
юзербары для форумов
Tai, kad ne as dauzau :)) Pilnas Vilniaus miestelis blondiniu :))
P.S. Va dar karta isitikinau, kad Tiukus teisingai stabdzius sutvarke :)
Ex: Škoda Octavia '99 66kW
Maciau sita avarija i darba vaziuodamas, bet octavios jau nebuvo :D
Octavia 07 1.9 TDI
Teisingai stabdi paspaudei:)
1997 Skoda Octavia 1,9tdi SLX 66kW nuo 2008.04
Pasigailesit neperskaite IKI ASARU!!!! Nuostabus rugsejo vakaras, maždaug 6 valanda vakaro. Atsibudau, nes mano šuo laižė man veidą ir po truputėlį inkštė. Išvakarėse buvau audringame baliuje, kur buvo vartojami gyvybei pavojingi alkoholio kiekiai.Atsimerkiau. Šuo tęsė savo užsiėmimą. Jaučiausi lengvai pagiringas.
Lengvos pagirios pasireiškė daliniu mano kūno paralyžiumi. Tai yra, manęs visiškai neklausė dešinė ranka ir tos pačios pusės koja. Ir dar aš apkurtau ir nustojau matyt kairiąja akimi. Jei šiuo momentu būčiau norėjęs ką nors pasakyti, geriausiu atveju gautųsi kažkas panašaus į:
- Aaaa… uuu… ggg…
Iš šuns akių supratau, kad jei per artimiausias penkias minutes jis nebus išvestas į lauką, iš mano burnos sklindantis pagirių tvaikas bus sustiprintas šuns šūdo smarve.
Užsimečiau džinsinę striukę (vėliau ji labai pasitarnaus) ir išvirtau į gatvę. Buvo sekmadienis.
Jūs kada nors bandėte vaikščioti, kai absoliučiai nevaldote vienos rankos ir kojos? Vis dėlto sugebėjau atšliaužti iki kioskelio. Judesiais parodžiau, kad man reikia poros butelių alaus. Pirmas butelys buvo „sunaikintas“ akimirksniu.
O gyvenimas po truputį pradėjo gerėt… Todėl buvo nuspręsta pasivaikščiojimą pratęsti Botanikos sode. Tai maždaug dvidešimt minučių kelio.
Ir štai, pagaliau aš vietoje: šunys, žmonės, ramus vakaras, šilta… Bandžiau susirast nuošalų kampelį, kur galėčiau ramiai išgert alų, o mano šuo galėtų iki valiai išsilakstyti. Deja, sekmadienio vakarą Botanikos sode to padaryti, praktiškai, neįmanoma.
Sunku pasakyti, ar nuo alaus, ar tai nuo vakarykščio baliuko,tačiau mano organizmą pasiekė pirmoji banga. Žmonės, jus kada nors yra pervažiavęs buldozeris? Jis užvažiavo man ant galvos ir lėtai pradėjo slinkti kojų link. Tai, ką stūmė buldozeris, galėjo įšeiti tik per vieną vietą, ir tai buvo mano subinė. Akimirksniu išpylė šaltas prakaitas. Mano subinė paklausė manęs:
- Klausyk, brolau, gal – pašikam?
Tačiau tuo momentu banga atslūgo ir išnyko visai. Na, net kvailiui būtų aišku, kad reiktų ramiai slinkt link namų. Bet iš kitos pusės – viskas baigėsi laimingai, gyvenimas vėl tapo nuostabus.
Todėl aš atsirėmiau į medį ir užsirūkiau.
Antroji banga atskriejo tarsi uraganas. Ji suspaudė mano organizmą aštriai ir galingai, viską iš jo išspausti bandydama vienu ypu. Aš, lygtai, net kriuktelėjau. Jau antrą kartą šį vakarą kūną išpylė šaltas prakaitas. Aš užsimaniau ne šiaip sau pašikti, ne. Supratau, kad dabar privalau arba pašikt arba pirštu užsikišt subinę. Tačiau ir antroji banga palengva atsitraukė.
Vėl ramiai užsirūkiau… Šuo kuo ramiausiai graužė medžio šaką, man buvo gera. Smegenys pradėjo siųsti neramius signalus: o ar ne geriau būtų eiti namo? Tačiau butelis alaus, cigaretės, ramus ir šiltas vakaras šią mintį nustūmė toli toli. Po truputį pradėjau valdyti nutirpusį kūną, pradėjau girdėt abejomis ausimis…
Trečioji banga atūžė tarsi cunamis.
Mano subinė jau nieko neklausinėjo, ji, paprasčiausia, rėkė:
- O štai dabar, vaikine, aš tiesiog šiksiu!
Ji ne klausė, ji tvirtai žadėjo.
Man iš orbitų iššoko akys, o liežuvis, rodos, išsprūdo iš burnos ir karojo lyg šlapias skuduras.
Titaniškomis pastangomis užspaudęs savo „pusrutulius“ ir smarkiai suglaudęs kelėnus, supratau, kad man liko „maksimum“ dvi – trys minutės, ilgiau išlaikyt nesugebėsiu. Prisegęs šuniui pavadėlį, puoliau, kur akys veda. Žmonės, ar jūs kada nors bėgote su stipriai suspaustais „pusrutuliais“ ir suglaustais keliais? O aš bėgau ir paskui save tempiau šunį.
Nubėgęs apie trisdešimt metrų, supratau, kad tai klaidinga kryptis ir ten priteršti aš negalėsiu. Todėl žaibiškai apsisukau ir jau nulėkiau priešinga kryptimi. Orientuotis trukdė TAI, kas bandė išsiveržt iš mano vidaus. Kažkokiu momentu užmečiau akį į paskui mane oru lekiantį šunį ir jo akyse išskaičiau tik vieną klausymą:
- Šeimininke, tau ką – kiaušius uždegė, kad taip lakstyt pradėjai?!
Spaudimas subinėje pasiekė kritinius parametrus.
Man jau viskas buvo iki lemputės. Buvau pasiruošęs sėsti ir pašikt ten, kur stovėjau. Tačiau tai atlikti trukdė išsiauklėjimas. Prie kūno prilipo marškinėliai.
Pradėjau silpti. Tiesiog mačiau, kaip mano subinė žiojasi. Sąmonė mane apleido, liko tik laukiniai instinktai. Ir – o, stebūklas! Nedidelė laukymė, apaugusi krūmais, saugančiais nuo pašalinių žvilgsnių! Kaip greit nusimoviau kelnes… Nusimečiau jas drąsiai,nei dėl nieko nesijaudindamas. Mano viduriai buvo nerealiai suskystėję.
Tikriausia žinote, kad šuns uoslė gal šimtą kartų jautresnė, nei žmogaus. Mano šuo keistai pakreipė nosį ir tvirtu žingsniu pasuko link mano užpakalio. Tačiau, porą kartų gavęs per nosį, suprato, kad jo sprendimas buvo ne visai teisingas.
- Oi, o kas čia pas mus toks gražutis…
Aš vos „neapšalau“. Dargi vos neleptelėjau, kad tas „gražutis“ – tai aš.
Tiesiai link mano šikimo vietos, vedina prancūzų buldogu, artėjo nuostabi moteriška būtybė.
Man liko tik du variantai.
Pirmas. Per porą sekundžių nusivalyt užpakalį, užsisegti kelnes ir pasirodyti visu savo gražumu. Tačiau mano subinė signalizavo, kad procesas tikrai dar ne galutinėje stadijoje.
Antras. Ir toliau likti esamoje padėtyje. Vaidinti, kad, paprasčiausia, pritūpiau pailsėti.
Išsirinkau antrąjį variantą. Tiksliu judesiu sau ant kojų užsimečiau striukę ir taip likau tupėt!
- Jūsų šuo berniukas ar mergaitė, o tai aš akinius namuos palikau, nelabai matau, - artėdama link manęs paaiškino gražuolė.
- Beeerniuuuukas, - išspaudžiau. Savo subinės kontroliuoti negalėjau, o kaip tik dabar mes gyvenom absoliučiai skirtingus gyvenimus.
Rašau šias eilutes ir verkiu. Kaip sunku šikt šalia gražios mergičkos ir vaidint, kad tik šiaip, pailsėt pritūpei.
Mano šuo linksmai laksto su buldogu, vardu Musia. Na, kaipgi galima buldogams duot tokius vardus?!
- Oi, o jūs žinote, mes neseniai čia atsikraustėme ir mes neturime draugų, - iščiūlbėjo mergina.
Palauk, tuoj išsišiksiu ir tapsiu tavo artimu draugu, šmėkštelėjo mintis.
- Kas tie meeees, - blyn, mano subinė tuoj viska sugadins.
- Taigi mes, aš ir Musia, - krykštavo panelė.
Man nutirpo kojos. Kalbėjomės jau dešimt minučių. Būtų gerai, kad ji nesijudintų, kitaip iškart pamatys mano nuogą užpakalį ir tai, kas po juo. O ten buvo ką pažiūrėti. Viso pokalbio metu jaučiau, kaip iš subinės,nors ir nedidelėmis porcijomis, tačiau nuolat, varvėjo šūdai.
- Oi, o jūs į parodas vaikštote?, - pramurkė tas baltas angelas.
- Vaaaaikštom, - išstenėjau.
- Oi, kaip įdomu, papasakokite!, - nekaltai mirksėdama čiulbėjo gražuolė.
Py..diec, tiesiog py…diec! Aš šiku šalia simpatiškos merginos ir ji dar prašo papasakot, kaip mes vaikštom į parodas.
- Na, mes, šitą, Ukrainos čempioooonai, - dar pora tokių garselių ir ji pagalvos, kad man bloga. O man iš tikrųjų buvo nelabai gera. Bendraujame jau dvidešimt minučių. Ji čiauška apie Musios auklėjimą, o aš po truputį šiku.
Kojos nutirpo galutinai. Vieną koją pabandžiau iškišt į priekį, tačiau greit atsisakiau šios idėjos, nes vos neatsisėdau į savo šūdą. Būtų pats laikas viską baigt, tačiau kaip? Pasakyt, kad aš jau nusišikau ir dabar noriu nusivalyt užpakalį, o po to mes galėsim pratęst pokalbį? Ne, šis variantas atkrenta.
- Aš Andžela, o koks jūsų vardas? – paklausė mergina.
Tu man dar ranką pasisveikinimui ištiesk.
- Saaaaša, - šakės, mano subinė galutinai nusprendė sugadint visą idiliją.
- Aš štai vaikštinėju rytais nuo dešimtos, o vakare nuo septynių valandų. Žiūrėkit, kaip mūsų šuneliai gražiai tarpusavy žaidžia, užsirašykit mano telefoną, galėsim kartu vaikščioti! – „pasidavė“ angeliukas.
Jei rimtai, tai labai norėjosi ją ir jos Musia pasiųst ant trijų raidžių. Tačiau iš striukės išsitraukiau popieriaus lapelį ir sąžiningai užsirašinėjau jos telefoną. Py…siec, šikdamas „nukabinau“ paną. Hu-hu-hu. Tačiau tada juokai man jau nerūpėjo…
Mano subinė išleido tokį bjaurų garsą, kad net neįmanoma aprašyti. Tai buvo kažkas panašaus į drėgną, pertraukiamą ir šaižų perdimą, kuriam antrino krintantis – čiurlenantis šūdo garsas. Šiuos garsus pabandžiau sušvelninti mandagiu kostelėjimu. Galbūt mergina nieko ir nesuprato, tačiau Musia tiksliai nustatė garsų šaltinį. Musia ristele pasileido link manęs. O mano šuo, padla, ramiai sau gulėjo ir griaužė kažkokį pagalį.
Galvoj buvo tik viena mintis: kaip nuvyti Musią. Jei dar priartės, būtinai užuos subtilų mano išmatų kvapą. Ir tada Musia tikrai nuspręs sužinoti tikslią kvapų kilmę. Subinė vėl išleido garsą, tačiau aš jau nieko nedariau – tiesiog sėdėjau, klausiausi merginos čiauškėjimo ir buvau pasiryžęs pasitikti savo graudų likimą.
Musia, atsargiai praėjusi šalia manęs, pasuko tiesiai link mano užpakalio. Nežinau, ką ji ten darė, tik šalia subinės jutau jos karštą alsavimą. Vos nepravirkau. Tačiau Musia tuo neapsiribojo. Ji pradėjo laižyti mano užpakalį, o jei tiksliau – pačią analinę angą. Šmėkštelėjo mintis: jei Musia laižo mano subinę, reiškia, mažiausia iki pusės ji įsibridusi į mano šūdus. Pabandžiau įsivaizduoti, kaip atrodys Musia, kai baigs laižyti mano subinę. „Apšalau“ galutinai.
Šuns šeimininkė ir toliau čiulbėjo apie šunų auklėjimo ir šėrimo problemas, Musia ir toliau laižė mano subinę. Aš, paprasčiausia, užsirūkiau ir pravirkau…
Tačiau šiuo momentu šiai dangiškąjai idilijai atėjo galas. Ketvirtoji šūdų išsiveržimo banga priminė pasaulio pabaigą.
Nebekontroliavau nei savęs, nei savo subinės. Net nebandžiau šiai bangai priešintis. Pajutau, tarsi šiuo momentu iš manęs išsiveržė kokie du kilogramai šūdų. Musia keistai krenkštelėjo ir nutilo. Aš jau net nebeprakaitavau, paprasčiausia, tik laukiau.
- Musia, Musia, mergaite, ateik pas mane…, - sunerimo šeimininkė.
O anksčiau, padla, šuns pašaukti negalėjai? – dingtelėjo mintis.
Kai pamačiau Musią, supratau, kad tai, ko aš bijojau anksčiau, tebuvo vaikiški žaisliukai.
Nuolat kliūdama už šakų ir pagalių, Musia judėjo keistais zigzagais. Tuo pačiu ji keistai,kažkaip drėgnai kosėjo ir inkštė. Kai ji atsidūrė šalia manęs, „ach..jelinau“ galutinai. Musią apšikau nuo galvos iki kojų. Apšikau viską: akis, ausis, burną, nosį ir , apskritai, visą kūną. Tai buvo didelis šūdo gabalas buldogo kojomis…
Jūsų šuo buvo baltas? Tai štai, dabar jis rudas. Namuose pamiršote akinius? Ką tokiu atveju jūs darote?
Teisingai, tam, kad apžiūrėti jūsų augintinio keistus pokyčius, jūs jį paimsite ant rankų. Musios šeimininkė taip ir padarė…
Ką dar galėčiau pridurt? Iki šio momento Andžela buvo „kliova“ mergička…
tarkim , as vaziuoju 2 juosta didesniu greiciu, nei juda pirmoj eilej esantys auto, staiga is pirmos juostos islenda auto ir uzkerta man kelia, as stabdau ir atsitrenkiu i jo gala. Imanoma irodyt kad nesu kaltas be registratoriaus ? :)
Be liudininkų manau kad ne. Štai kodėl protingi žmonės sukūrė dvr.
Zinau ne viena atveji, kai kaltas liko priekinis, tam yra ekspertizes. Gyvenime tavo situacijos nelabai isivaizduoju, nebent su puponautais zaidi vaziuodamas, tiesiai subinen neivaziuosi, kalsi skersai jam.
Ex: Škoda Octavia '99 66kW
O ką gali parodyti ekspertizė, jei prieš tave užlindo ir kalė ant stabdžių?
Niekad nekalsi i subine tiesiai tokiu atveju, nebent.... skaityk auksciau
Ekspertize nustato, kad smugis soninis, paskutinis atvejis buvo pries menesi Geleziake. Negalvokit, kad visi aplink tokie ziopli ir nieko nemato. As isvis neisivaizduoju tokio atvejo, ant kiek reikia uzsizaisti, kad taip sugrybauti, beje jei jau jis issilygino ir vaziuoja tiesiai, tai dar idomu ar registratorius padetu :)))
Ex: Škoda Octavia '99 66kW
http://www.youtube.com/watch?v=nstNIhpbHso
Čia aišku padaryta specialiai, bet jei ne registratorius, tai nieko neįrodytum. Mašina pilnai išsitiesinus. Kol susivoktum, tai liudininkai išsivaikščiotų. Jis sakytų kad šuo ar vaikas išbėgo ant kelio, teko staigiai stabdyti, o tu nesilaikei atstumo, todėl ir įkalei. KALTAS. Vat tokiais atvejais pasidaro aišku, koks puikus daiktas yra registratorius. Tegul ir ne tas už 600-800 litų. Tokiems atvejams užtektų ir už 50 litų. Nors yra situacijų, kad tik nufilmuoti (užfiksuoti) numeriai gali išgelbėti nuo didelių nuostolių, o to pigus registratorius nepadarys.
Su tokiais uzkisimais, tai isvis nera ko parintis. Nereikia visko piesti juodom spalvom, netgi siuo atveju sakyciau zioplokas tas vairuotojas, ten net greicio nebuvo.
P.S. Beje registratorius tikrai ne tam buvo kurtas, o tik pritaikytas, nes taip mastant, tai ir kompas sukurtas zaidimams buvo :)))) Panasia fignia turejau pries 22 metus, netgi dar mazesne uz dabertinius registratorius, aisku like pribumbasai podidziai ir nepaveziosi masinoje :)
Ex: Škoda Octavia '99 66kW
Greitis situo atveju tai nedidelis, bet sustabdyk tu sunkvezimi arba autobusa, kad ir tokiu greiciu.
Branco> na puponautais nezaidziu, tiesa pasakius nei vieno neturiu , ir neturejau , net rankose nelietes ir nemates kaip jie atrodo...
Tiesiog , buvo toks atvejis, kad greicio skirtumas nemazas susidare tarp pirmoj juostoj judanciu paskui, del kazkokiu priezasciu letai judanti auto, ir antros juostos auto. IR pries nosi staigiai inere "pirmaeilis" be posukiu be nieko.. Gaunasi , labai graziai tiesiai subinen.. LAimej nemiegu prie vairo.. bet nedaug truko "buckiui" .... tai nervams jau nurimus susimasciau - ar gali taip ar anaip , o gal senstu kad filosofines mintys kyla :D
na ir dekui issakiusiems mintis - visgi vilties yra :)
Nerka, apie ka ir buvo kalbeta, nemiegok ir neivaziuosi, kuo didesnis greicio skirtumas, tuo didesne tikimybe ipliekti i sona, kuo mazesnis skirtumas - sustabdyti.
P.S. Kadangi blevyzgu tema, tai pratesiu minti apie puponautus :))) Kai mazas buvau, tai pats zaisdavau, dabar duodu moterims pazaisti :)))) Placiau ta tema, kaip ir kitos pasaulio, bei LT aktualijos yra smulkiai isnagrinetos Skoda chate, Skype :) Ten praktiskai visi eGzpertai siuo klausimu, o Kliovas, tai jau ir guru :)))
Ex: Škoda Octavia '99 66kW
torciukas :)
EXdarbinis arkliukas http://public.fotki.com/begidijus/skodukas/
fuel consumption in town: 41.9l/100km :D
kokia jo kaina?
1997 Skoda Octavia 1,9tdi SLX 66kW nuo 2008.04
~5mln
Ko toks pigus? Gal daužtas buvęs? :) Jei ne, tai rezervuoju.
A čia variklis 1.9 ? ar 2.0 jau eina šituose ?
2006 Škoda Octavia 1.9TDI DSG Combi - Travel, project car
2021 Toyota Corolla Hybrid Touring Sports - Daily driver
2023 Peugeot 308 GT - Daily driver
kai volkswagwnas gamintojas tai gal gera patikima 1,3 karbas idejo varikli, kad kuro nedaug naudotu ir kartais vaziuotu :)
1997 Skoda Octavia 1,9tdi SLX 66kW nuo 2008.04
Oizo, kur tu dirbi? :O kokia cia proga jis LT? Brundza ar Barstys isigijo? :)
юзербары для форумов
barstys kaip variantas imanomas, o brunza kaip ir bankrotas, nemanau, kad sau gali tokia leisti:)
1997 Skoda Octavia 1,9tdi SLX 66kW nuo 2008.04
Čia gal Vyktaras nusipirka. Jis dažnai autostrada važinėja, bo kitu keliu nelabai išais pavažiuoti. Ir tai da reik veizėti, kad kokia Brisiaus nebūt prišikta ant kelia, bo dar karterį pramuši.
a kas brundzai?
Egi, kad vietom ir autostrada provezuota kaip zvyrkelis... :) nespejam remontuot, tiksliau nieks neskiria tiek pigino, kad daugiau padaryt :)
юзербары для форумов
Nuostolingiausia serijine masina auto istorijoje :)) Jo savikaina ~20 mln, o parduoda po 3.5 mln :))))
Ex: Škoda Octavia '99 66kW
A kazi ar bulbiu keli maisai tilptu ???
ne lietuviai cia jas perka, ir ne lietuvoj bus eksploatuojamos, taigi manau lietuvisku gatviu ir nepamatys :) bulviu maisas vietoj keleivio gal ir tilptu :D seip tai paciam vairuotojui ten yra reikalu i ja ilipti :D
Oizo, kol nepardavei nors nusifotkint prie jos leisk, nors turesiu kuo anukams pasigirti.
taigi as nei ja pirkau nei pardavineju, tik asistavau siek tiek :D paciam tik pasvajot apie tokias, turiu skoda ir pilnai patenkintas :)
Gerai, kad tik nuotrauką, o ne video kaip Oizio bando ta 420 km/h pasiekti :D baigtusi po to kaip Tanagros darbuotojui su Snoro Spyker. Kai pervarinedamas is vieno dirbtuviu cecho i kita sugebejo sudauzyti automobili :D :D :D
jo jo, sita pamenu atveji, "biskutuka uznese per kalniuka... ir i siena atsiremiau" :D
Jooo, ir aš mielai nusifotkinčiau prie jos. :D
2006 Škoda Octavia 1.9TDI DSG Combi - Travel, project car
2021 Toyota Corolla Hybrid Touring Sports - Daily driver
2023 Peugeot 308 GT - Daily driver
http://www.15min.lt/naujiena/gazas/gatve/lietuvoje-pastebetas-6-mln-lt-vertes-bugatti-veyron-grand-sport-vitesse-greiciausias-kabrioletas-pasaulyje-221-378003?cf=vl
Vilniuje, Olimpiečių gatvėje, netoli buvusių sporto rūmų pastebėtas greičiausias pasaulyje kabrioletas su lietuviškais vardiniais numeriais – „Bugatti Veyron Grand Sport Vitesse“.
EXdarbinis arkliukas http://public.fotki.com/begidijus/skodukas/
Oizo gastroliuoja. Bent pavėžintų. :)
Įdomu kiek Lietuvoje kainuoja privalomas ir kasko draudimas ?
Škoda Octavia II 2005 2.0 TDI BKD "Praha" nuo 2012.05
tikriausiai kelias naujas skodas :D
EXdarbinis arkliukas http://public.fotki.com/begidijus/skodukas/
tai kad as vapse nepriciom, net nemates realiai tos masinos :D
Pigiau nei ~70k Lt metams dar niekas nera jo apdraudes, bent jau tai rase kazkokiam straipsnyje :))
Ex: Škoda Octavia '99 66kW
Branco beveik atspėjo, nors straipsnyje ir neįvardijo konkrečios sumos.
http://www.15min.lt/naujiena/gazas/gatve/metine-kasko-draudimo-imoka-superautomobiliui-gali-siekti-ir-50-tukst-lt-221-378304?cf=df
Škoda Octavia II 2005 2.0 TDI BKD "Praha" nuo 2012.05
Puslapiai